- atasprąstis
- atãsprąstis sm. (1), sf. (1) Rod, Tr 1. prietaisas audeklui ištempti, kad audžiant nesiraitytų, atasagtė, atspira: Stipriai įsprausk atãsprąstį, kad audeklas nesitrauktų Kp. Įdėk atãsprąstį, kad audeklas nesusiringėtų Šmn. 2. pagalys, įstatomas į staklių, metmenų, veleno dantratį, kad audžiant nesisuktų: Atasprąstė̃liai barška, velenėliai sukas, tai riečia riečia mano dukružėlės Dbč. Inkišk velenan atãsprąstį, i nesisuks Dglš. Be atasprąsties negera audeklas įriesti Tr. 3. Švnč pagalys, perkištas per kubilo ausis jo dugnui ar antvožui prispausti.
Dictionary of the Lithuanian Language.